tylitelaitis

tyliteláitis, -ė adj. (1) KŽ, DūnŽ labai tylus, negarsus, tylutėlis.

tyliteláičiai adv.: Tyliai, tylitelaičiai sėdėjome ir mudu ant Ventos kranto Pč. Tylitelaičiai nuėjau prie pianino, norėdama būti arčiau mamatės Pč. Tyliteláičiai sako: – Myžioti noru DūnŽ.